ugnis.png
Kitą kartą vaikai ir jų tėvai ieškojo Kauko...
-2020-
ZIG zag 2.png

„Antroji Juodaragio vaikų stovykla: apie tai, kas svarbiausia“


ištraukos iš dienoraščio
Goda Zovaitė

Liepos 21 d. 2020 (antradienis)

Stovykla po šešių dienų. Anksti kėliau, reikėjo susidėti daiktus keturiolikai dienų, be to, pabaigti programos reikalus – pasitikslinti dėl dalyvių, nupirkti maisto, atsispausdinti dokumentų.

Jaudinuos.

Į Dūburio salą turėjome išvažiuoti apie 16 valandą, bet iš miesto išsikapstėm tik šeštą. Daiktų prisikrovėme iki pat stogo. Netilpo tik mano senovinė gelda, kuri anais metais labai pravertė Juodaragio lobio žaidimui. Niekis, Ugnius ją atvežė po poros dienų. Važiuodami klausėme Laibach‘ų „Whistleblowers“. Ryto mankštos daina.

Pirmą vakarą pastatėme didelę baltą salos šeimininkės Onutės palapinę. Pasirodo, pirktą anūko krikštynoms. Didelė jos šeimyna. Statėm apie 3 valandas. Pavakarojom prie lauželio. Jausmas it sugrįžus namo.

Liepos 22 d. 2020 (trečiadienis)

Ryte turėjome pirmąjį darbinį susirinkimą. Truputį linojo ir buvo vėsu. Turim dvi lentas: viena –su kasdieniais darbais, o kita – bendrų didelių darbų. Jėgų turim, norisi susitvarkyti salą. Visgi gyvensime čia, net jei ir laikinai. Reikia išvalyti ežerą, sutvarkyti dalį miško, paruošti aukurą, įrengti molinį namuką, pastatyti dar kelias palapines, įrengti medicinos punktą, „priklausomybių centrą“, Tėvų kiemą, nepamiršti pavalgyti ir paskambinti bent penkiems žmonėms. Lėtai, bet viskas vyko. Po pietų atvažiavo dvi naujos savanorės. Užduotis – sugalvoti joms darbų, nors kartais atrodo, kad greičiau pasidaryčiau  juos pati. Klaidingas mąstymas. Visada yra ko mokytis.

Pietums valgėme ant ugnies troškintų daržovių, dešrelių. Matau, kad maisto, kurį taip kruopščiai pirkau, neužteks. Ir jaučiu, kad nespėju gaminti, nes dar reikia baigti ruoštis paskaitai apie pasakas. O šeštadienį atvažiuos Tomas, užkurs „Skanvalgos“ katilus ir naujai pastatytą krosnį, kurioje keps picas, kugelį ir kt.

Vėl pavakarojome, Vaclovas užkūrė pirtį, bet į ją ėjome ne visi. Turiu pailsėti, nes rytoj laukia ilga diena ir darbai su visa savanorių komanda. Penktadienį prasidės Mėnesio Juodaragio sąskrydis, ten – kiti reikalai.

 

Liepos 23 d. 2020 (ketvirtadienis)

Vėl truputį linoja. Gerai, kad ne taip, kaip praeitais metais –  ne įžambiai. Tad dar nereikia džiovintis drabužių. Atvažiavo Petras, atliko molinio namelio reviziją. Kai susirinks tėvų, reikės jį dar nudažyti. Užėjo labai stiprus vėjas ir viską stovyklavietėje išvartė, sulaužė ir MJR sienelę, kurią dar vasarį sukūrėme Knygų mugei. Prisidėjo dar vienas darbas – iš naujo it puzlę sudėlioti pušies žievę – jam prireiks nemažai laiko. Šiandien susitvarkėme štabą (vadavietę). Teko išnešti sofą, apsikuopti, susikurti darbinę aplinką. Įvyko stebuklas: Julius su Elena ir Augustu atrado kažkada, prieš dešimtmetį, Onutės šaltinėlyje įkastą rentinį. Pasirodo, žemė buvo turtinga baltojo molio. Visi trys paniro į šaltinėlio aukuro kūrimą. Nepaprastai gražu.

Labai kanda bimbalai.

Atvežė baltąjį pavilijoną. Trys vyrai jį pastatė gana greitai. Įgudę ir labai darbštūs žmonės. Rytoj atvažiuoja sąskrydžio dalyviai. Bus iki sekmadienio.

Liepos 24 d. 2020 (penktadienis)

Kaip gerai, kad yra Tadas. Praeitais metais atvažiavo kaip stovyklautojas su žmona ir dukra, o šiemet jau perėmęs visą stovyklos ir festivalio daiktų tvarkymą, rūpinasi ir bendra tvarka. Švara, aiškumas ir atsakymai į visus iškilusius klausimus.

Šiandien saloje padaugėjo žmonių. Sunku suprasti, kur stovykla, o kur jau MJR festivalis. Sunkiai sekasi baigti paskaitą apie pasakas. Blaškausi, yra ką veikti.

Liepos 25 d. 2020 (šeštadienis)

Šiandien klausėme paskaitos apie festivalio naujienas, darbo grupes ir kt. panašius dalykus. Paskui visi išėjo tvarkyti miško ir tako link aukuro. Popiet atėjau pažiūrėti – viskas sutvarkyta! Štai ką reiškia daug darbščių rankų. Visą dieną veikė kaukių dirbtuvės. Vakare ant kalno kūrėme didžiulį laužą ir kalbėjomės apie gyvenimą. Reikšmingi pokalbiai, kurie kuria bendruomenę. Rytas išaušo netikėtai.

Liepos 26 d. 2020 (sekmadienis)

Sąskrydis baigiasi, stovykla grįžta.

Susirinkome prie aukuro. Stovyklos vadai traukė burtą, kuriai priklausys genčiai. Iškrito taip, kaip ir turėjo: kad išmoktume tai, ko dar nežinojome. Aplink tiršta rimtis ir susikaupimas.

Liepos 27 d. 2020 (pirmadienis)

Šiandien jau apsivilkau Juodaragio stovyklos marškinėlius. Nekantru.

Pirmoji šeima atvažiavo jau apie pirmą valandą dienos, paprašėme grįžti trečiai valandai, kai prasidės registracija. Su Sandra budėjome nuo 15 iki 20 valandos. Atvažiavusieji traukė genties burtą. Buvo labai įdomu stebėti, kaip reaguoja vaikai. Žalčių gentis naujai sukurta, bet visi norėjo į ją pakliūti. Šiemet kiekvienas vaikas traukė burtą, nebuvo jokių keitimųsi ir derybų. Kartais sveika ir vienos šeimos vaikams arba geriausiems draugams pabūti atskirai. Juk stovyklos prasmė – įsilieti į kiek kitokį buvimą kartu. Dar pažygiavome po Dūburio salą ir vos suspėjome pavalgyti. Pirmas bendrystės laužas jaukus, bet dar nekalbus. Po vienuoliktos valandos turėjome susirinkimą. Užsitęsė, bet pirmos dienos įspūdžius aptarti buvo svarbu.

Rytoj vaikai pradės rinkti giles – už parodytą sumanumą, ištvermę, vienybę, ryžtą ir vienas kito palaikymą.

Liepos 28 d. 2020 (antradienis)

Pirma visiškai pilna diena. Rytą pradėjome nuo „Laibach“ „Whistleblowers“ ir genčių mankštos. Gal kiek tingokai, kiek nedrąsiai, bet ko norėti – tokie jau tie pirmieji rytai po miego gamtoje. Ši diena buvo skirta genties formavimui: iš ryto susipažinimas genčių būstinėse, vardinių amuletų gamyba, žaidimai. Tuo pat metu tėvų gentis rinkosi į pokalbį. Stengiausi klausti ne apie lūkesčius, o apie tai, kuo mes visi galime prisidėti, kad stovyklauti būtų gera ir vaikams, ir mums patiems? Po pokalbio rate atmosfera pasidarė minkšta. Kelios akimirkos, ir tėvai jau nešini hamakais, pjūklais ir kirvukais – visi prie darbo! „Vikingų kaimas“ nuo vienuoliktos valandos perėmė estafetę ir pristatė vaikams istorinę baltų virtuvę bei senovinius lauko ir stalo žaidimus. Prie molinuko Tomas vedė karybos pradžiamokslį. Pasivaikščiojau. Gražu buvo žiūrėti, kaip vaikai, virtę mažytėmis grupuotėmis, dalijasi savo patyrimais ir naujai išmoktais dalykais. Absoliuti darna. Ir dar tas ąžuolas Amatų kieme. Viskas savo vietose. Stabteliu ir darsyk pagalvoju: tai jau vyksta.

Pietūs buvo gardūs. „Skanvalga“ labai stengiasi.

Popiet gentys susibūrė piešti savo vėliavų ir kurti šaukinių. Visos gentys tokios skirtingos. Atrodo, lyg kažkas būtų iš anksto sugalvojęs jų čia pat kuriamas konstitucijas.

Šiemet net vėliavų stiebais pasirūpinome.

Vakare, po Saulės Matulevičienės paskaitos apie kaukus (beje, nepaprastai įdomu, kad Lietuvoje tiek daug vietovardžių ir upėvardžių, susujusių su šaknimi kauk-!), Juodaragio stovyklautojai prisiekė gentainio priesaika, įšventino savo vėliavas ir pagaliau užsirišo skareles: aitvarai – mėlynas, giraičiai – žalias, kaukai – oranžines, žalčiai – geltonas.

Prie laužo – senelio Algirdo Breidoko pasakos, o Aistė ir Rokas išmokė tokių dainų!... Užteks visai stovyklai.

Liepos 29 d. 2020 (trečiadienis)

Estafetės diena. Eglyne, kiek tolėliau nuo aukuro, genčių vadai jau antra diena įrenginėjo estafetės rungtis. Išties nepaprastas, kiek kinematografiškas vaizdas: gentys, susibūrusios savo būstinėse, dažėsi veidus – ruošėsi kaip į mūšį, o paskui pulkais keliavo per pievą, paskui savo iš vakaro pašventintas vėliavas. Vienybė! Gražu buvo žiūrėti, kaip, atrodo, vos vakar susirinkę, tik pradėję megzti draugystės saitus, jie vieni kitus palaikė, ragino ir vienas kitam padėjo – didieji tiesė ranką mažiesiems. Kai kam tikrai išriedėjo gražaus graudulio ašara... Tėvai taip pat atkakliai įveikinėjo visas estafetės kliūtis. Atrodo, kad jiems buvo dar smagiau, nei vaikams. Na, ne vienas sakė, kad šioje stovykloje išlaisvina savo vidinį vaiką...

Beje, šiandien dar vyko ir Irenos Jonkuvienės augalų antspaudavimas. Ir maži, ir dideli guviai trankė akmenukais ant lentelių padėtas drobeles. Tokia ta augalų piešimo technika. Tuo pat metu aš bandžiau vesti paskaitą apie pasakų svarbą vaikams. Tiesa, paskaita buvo tik tėvams. Ji baigėsi klausimais-atsakymais ir diskusija. Štai ko žmonėms reikia! Kalbėtis!

Vakarop atvažiavo Laurita. Gaila, kad tik vienam vakarui. Prie aukuro mokėmės sutartinių magijos. Ji nepaprastai gerai sujungia žmones į ratą.

Šiandien prie bendrystės laužo pasakas sekė ne tik Algirdas, bet ir du mūsų naujieji savanoriai – Timo ir Anna. Timo pasakojo suomių liaudies pasaką, o Anna – vokiečių. Gaila, kad ne viską girdėjau, bet vaikai sakė, kad buvo nepamirštama.

Tiek!

Liepos 30 d. 2020 (ketvirtadienis)

Didžiojo žygio diena. Pasitaikė geras oras – truputį apniukę, truputį saulėta, kiek krapnojo. Gytis Gruzdas buvo minėjęs apie 13 kilometrų žygį apylinkėmis, bet maršrutas išsiplėtė iki 18 km, kuriuos visi įveikė. Aitvarų gentis net vėliavą nešėsi. Ištvermės reikalaujanti diena. Stovyklavietėje likę tėvai ruošė spektaklį vaikams, jau buvo atvažiavęs ir Maksas su trimis raketomis. Prieš spektaklį leidom nuo kalno – dieną vainikuojanti akimirka. Tėvų spektaklis – taip pat. Per dieną gimęs scenarijus, dainos, kostiumai. Visa tai buvo taip nuoširdu ir tikra, kad sunku žodžiais apsakyti. Bendruomenė ir tai, ką darom vieni dėl kitų – nepaprasta galybė! O ypač vaikams. Po visko dar spėjome padainuoti su Roku ir Aiste. Tokiam bendrystės svaiguly „Sudainuokime Lietuvą“ skambėjo labai stipriai.

Liepos 31 d. 2020 (penktadienis)

Paskutinė liepos diena. Rytoj – rugpjūtis, paskutinis vasaros mėnuo.

Visą dieną įvairiuose salos kampeliuose vyko užsiėmimai. Gentys kūrė kaukes iš gamtoje rastų medžiagų, o Kaukų saloje kiekvienas lipdė savo kauką, davė jam vardą ir prašė santarvės, skalsos, meilės ir taikos... Ugnius pasakojo apie runų magiją, atvažiavo futbolo treneris Rimas Vaitukaitis, nes reikėjo pasitreniruoti prieš didįjį šeštadienio turnyrą, Mantas Maziliauskas pasiūlė kosminių kaukių tapybos programą, o Karolis Valiukevičius išsitraukė instrumentus marškinėlių gamybai. Nuolatinis smagus ir žaismingas klegesys...

Beje, mamos ir tėčiai šiandien taip pat turėjo veiklos. Ievos klausiau, kaip jai sekasi Tibeto dubenų terapija, sakė, kad kasdien po kelis žmones priima Juodaragio namelin. Labai verta pamėginti, garsų vibracijos gydo. Norėtųsi, kad kitąsyk daugiau tėvų tai patirtų. Su Jurga sutarėme, kad ji parodys, kaip distiliuojami augalai, o Judita iš Vikingų kaimo užkūrė pirtį moterims. Žiemai saugosiu buteliuką Dūburio salos augalų esencijos – kai ilgesys užplūs...

Vakare nuo septintos valandos berniukai ir mergaitės išsiskirstė savais keliais į naktigones. Jas sukūrėme su laužais, išdaigomis, dainomis ir pojūčiu, kad esame mes, mergaitės, ir mes, berniukai. Subtilu ir gražu.

Rugpjūčio 1 d. 2020 (šeštadienis)

Priešpaskutinė stovyklos diena. Nejaugi tai jau viskas? Nejaugi viskas jau ritasi į prisiminimų pusę?

Atvažiavo Libertas Klimka. Išsamiai papasakojo apie baltų dievus ir deives. Vaikai ilgai nesėdėjo, nes laukė futbolo turnyras, reikėjo pasiruošti, bet tėvai dar liko valandos diskusijai. Akivaizdu – tai svarbu. Maginės tapatybės, kilmės, ištakų klausimai. Sužaidžiau vieną kėlinį su savanoriais prieš Žalčių gentį. Pralošėme. Rungtynės buvo labai rimtos, su tribūnų ovacijomis, laimėjimo džiaugsmais ir pralaimėjimo kauksmais. Futbolas visad buvo MJR stiprioji pusė. O čia, žiūrėk, – ir jaunoji karta jau tame kelyje.

Penki amatininkai – kalvis, keramikė, drožėjas, juvelyras ir sodų pynėja – jau buvo atvykę į Amatų kiemelį. Popiet vaikai jau ten dūzgė. Gera buvo žiūrėti. Ir vėl pagalvojau: visa tai vyksta.

O tuo metu genčių vadai repetavo paskutines Juodaragio lobio žaidimo scenas. Vadavietė atrodė kaip teatro užkulisiai, kur vieni rengiasi, matuojasi, kiti šnekasi, kartojasi eilutes, veiksmus, apgalvoja netikėtas situacijas, jaudinasi ir vis dar kuria. Amžinas kūrybos procesas šitą stovyklą daro tokią gyvą.

Juodaragio lobio paieškos užtruko apie tris valandas. Menkas juokas apeiti tokią didelę salą ir susikalbėti su visomis sutiktomis mitinėmis būtybėmis. Gaila, kad nemačiau viso žaidimo, nes pati sėdėjau vienoje iš stotelių – Saulės stotelėje. Su hamakėliu ir horizonte stūksančiais ąžuolais. Užsikūriau lauželį. Paaiškinau vaikams, kad aš, Saulė, esu pavargusi ir, kai aš einu miegoti, metas kurti ugnelę. Vaikų užduotis buvo mane užmigdyti: padainuoti lopšinę, supinti kasas ir keliauti toliau. Pas Laimą... O Laima, tai likimo lėmėjėlė, nukreipė tiesiai link lobio, kurį saugojo pats Kaukas. O lobis ne šiaip sau – gintaro dulkės! Galės įberti į ugnį, kai labai reikės, kad ugnis sustiprintų.

Kai iš pasakiškosios kelionės sugrįžo paskutinė gentis, tėvai jau buvo išvirę karšto šokolado ir ištaisę tokią puotą, kad nė sapne nesapnavome!

Šiemet vakaro koncertą surengė Aurelijus Sirgedas. Su kuriuo, beje, prieš atvažiuojant įrašėme stovyklos himną.

Tvirtas labanakt už prasmingą dieną.

Rugpjūčio 2 d. 2020 (sekmadienis)

Kiekviena pradžia juk turi ir pabaigą. Kiekvienas sakinys turi tašką, bet prieš tai – kableliai ir visa kita. Taip ir dabar. Pabaigos jausmas, bet juk tik tuomsyk! Uždarymo ceremonija prie aukuro buvo pasūdyta ašaromis, praturtina gražiais žodžiais, linkėjimais, viltimis. Kiekviena gentis aplinkui Didįjį ažuolą pasodino po ąžuoliuką (iš stovyklos metu surinktų gilučių). Kiekvienas gentainis gavo pažymėjimą už stovykloje įveiktus išbandymus.

Nuleidome stovyklos vėliavą. Ir visa virto prisiminimais.

Gėrio grūdas širdyje pradėjo dygti.

Rugpjūčio 3 d. 2020 (pirmadienis)

Saloje tuščia. Tik ausyse teskamba toks malonus alasas. Visą dieną tvarkėmės, rūšiavome daiktus, vežėme pas Onutę, salos šeimininkę, į garažą. Laukia kitas alasas – Kaukynės.

Rugpjūčio 4 d. 2020 (antradienis)

Visada keista būna sugrįžti namo po kelių savaičių, praleistų palapinėje. Kamuoja ilgesys, mintys – dar saloje, grįžęs tik kūnas. Sėdžiu ant laiptų prie savo trobesio ir galvoju, kad vargiai, tikrai vargiai be visų šitų žmonių stovykla būtų įvykusi. Tiek kūrybingų, darbščių ir gerų žmonių ją kuria. Ir kaip kiekvienam padėkoti? Kaip kiekvieną apsikabinti ir pasakyti: kaip gera, kad mes susitikome? Veikiausiai tas dėkingumas kiekvieno širdyje pasės naujus darbus.

Būti įsipareigojusiam Lietuvos ateičiai – tai, tikriausiai, gražiausias kada nors patirtas jausmas.

Vardan Tos!
Gile1 222.png
kvad.png